„Dauguma žmonių dirbo medžio apdirbimo kombinate ir jam priklausiusiose trijose lentpjūvėse – traukė iš Jenisiejaus rąstus, pjovė iš jų lentas, jas krovė į sandėlius ir jūrų laivus. Dirbdavo po 10 val. per parą“. „Už menkiausius nusižengimus buvo taikomos griežtos bausmės. (…) Neįvykdęs nustatytos darbo normos, tremtinys visagalio prižiūrėtojo požiūriu pasikėsindavo į „socialistinę santvarką“ ar „socialistinę nuosavybę“. Nenuimtas derlius supūdavo laukuose, sugesdavo sandėliuose, o tremtiniai mirdavo iš bado.“
„Kasybos pramonėje Stalino laikais pačius sunkiausius darbus dirbo koncentracijos stovyklų (lagerių) kaliniai.(…) Politiniai kaliniai iš Lietuvos Kemerovo, Irkutsko srityse kasė akmens anglis, Angaros upės saloje prie Sibiro Usolės uosto, druską, mažai apgyvendintame Bodaibo rajone ir prie Baikalo ežero – auksą, Chakasijoje – geležies rūdą. Darbas kasyklose buvo tiesiog katorginis. Normos didelės, nusilpę žmpnės neištverdavo didelių krūvių.“
Iš leidinio „Tremties ir kalinimo vietos“, 1995.
