Pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės Dainų šventė 1990-aisiais pulsavo sprogstančia laisvų piliečių dvasia, nors organizuota itin sudėtingomis ekonominės blokados sąlygomis. Repertuare skambėjo tik Lietuvos kompozitorių kūriniai, o programą papildė Tautinis vakaras – Folkloro diena. Folkloro dienos programoje tautodailininkai demonstravo įvairius senuosius amatus. Nuo pirmosios Folkloro dienos Raseinių kraštą atstovauja folkloro ansamblis „Degulė“ (vadovė Asta Nikžentaitienė) ir Raseinių krašto tautodailininkai.
1998 metais vykusi Pasaulio lietuvių dainų šventė raseiniškiams tapo ypatingai svarbi. Dainų šventės programoje pirmą kartą surengtas kanklių koncertas. Kapelos „Dubysa“ vadovas Gintautas Grigalius buvo paskirtas šios dainų šventės kapelų meno tarybos nariu. Jis rūpinosi būsimos dainų šventės kapelų meniniu lygiu, jų repertuaru. G. Grigaliaus aranžuoti kūriniai „Magdelės valsas“ ir „Gegužinių polkutė“ buvo įtraukti į Pasaulio lietuvių dainų šventės repertuarą. G. Grigalis buvo paskirtas Ansamblių vakaro vyriausiuoju liaudiškos muzikos kapelų vadovu ir dirigentu, o Raseinių Magdelei – Virginijai Našlėnienei buvo patikėta režisuoti ir vesti Ansamblių vakarą.
Choreografai Stanislava Pikturnienė ir Rimantas Turčinskas buvo daugelio respublikinių dainų ir moksleivių dainų švenčių vyriausiųjų baletmeisterių asistentais. Ilgametis Dainų dienos dalyvis, raseiniškiams gerai žinomas mišrus choras „Šatrija“ (vadovas Gražvydas Jegnoras).