Pirmoji Lietuvos dainų šventė (Dainos diena) vyko 1924 m. rugpjūčio 23 ir 25 d. Kaune, Parodų aikštėje Žaliakalnyje. Šventę nufilmavo raseiniškis kino operatorius Kazys Lukšys, o poetas Maironis Dainų dienai parašė eilėraštį „Dainų dainelės“ pagal kurį kompozitorius Juozas Naujalis sukūrė muziką. Į šventę atvyko 77 chorai iš visos Lietuvos, jų klausė apie 50000 žiūrovų. Chorai sudainavo 36 dainas (22 liaudies ir 14 lietuvių kompozitorių kūrinių). Dainų dienoje buvo sudainuotos ir raseiniškio kompozitoriaus Juozo Tallat-Kelpšos harmonizuotos liaudies dainos: „Tris dienas, tris naktis“ ir „Balnok, broli, bėrą žirgą“. Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis, pakvietė šventę pradėti Lietuvos himnu, kurį užtraukė 3500 dainininkų choras, palaikomas dešimttūkstantinės žiūrovų minios. Taip prasidėjo Dainų švenčių tradicija išlikusi iki šių dienų.
Dainų dienai tapus tradicine, tarpukario Lietuvoje buvo surengtos dar dvi dainų šventės: 1928 metais, skirta Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui ir 1930 m., skirta Vytauto Didžiojo 500 m. mirties metinėms. Jose dvigubai išaugo dalyvių skaičius, chorai stiprėjo ir profesionalėjo. Šiose dainų šventėse dalyvavo ir mūsų krašto choristai: Ariogalos šv. Cecilijos, vad. K. Stasiulevičius, Nemakščių pavasarinininkų (vad. J. Kasputis), Raseinių valstybinės gimnazijos ir Raseinių šaulių s-gos (vad. J. Potopavičius), Šiluvos bažnytinis (vad. N. Murelis), Viduklės bažnytinis (vad. S. Kornikas) chorai. Raseiniškės merginos 1924 m. Dainų dienos dalyvės, už savo austus ir siūtus tautinius kostiumus buvo apdovanotos pagyrimo raštais.
