„Gegužės 4 ir 5 d. vakarais giedojau pagrabe. Buvo atėjęs jaunimas ir iš Badaranovkos. Sekmadienį palaidojom. Visus lietuvius atleido iš darbo iki pietų. Dvyliktą valandą atėjo lietuviai ir iš Manos, o su jais kartu ir Vaclovas Radzevičius. Lietuvoje jis buvo klieriku ir jau greitai būtų įšventintas į kunigus. Tačiau išvežė tiesiai iš seminarijos. Jis lotyniškai paskaitė, pagiedojo. Po to tris kartus fotografavo. Užkėlė karstą ant vežimo, pakinkyto kuinu, ir pajudėjom… Priekyje nešė vainikus ir kryžių. Už jų ėjo būrys giedančių rusų. Nulydėjom į rusų kapines taigoje, už kilometro. Miške ir palaidojom tarp krūmų ir medžių, supuvusių stuobrių. Padarėm lietuviškoms kapinėms pradžią. Duobę pašventino…“
Iš knygos Vytautas Šikšnys „Gyvenimo ratas sukasi. Tremties dienoraštis“, 2005.
