„Trėmimus lietuviai suvokia kaip vieną tamsiausių Lietuvos istorijos laikotarpių, tačiau vėlesniais metais patys tremtiniai net ir sunkiausiu momentu bandė išlikti dvasiškai stiprūs ir mintis nukreipti į maldą, muziką ar net krepšinį. Ir nors tremtis ir laisvalaikis atrodo du nesuderinami dalykai, kartais vakarais tremtinių barakuose buvo galima išgirsti net ir Mocarto kūrinių.“
Iš straipsnio Gintarė Vasiliauskaitė „Garsus kompozitorius Sibire įkūrė chorą, o rusus nustebino suręsdamas tualetą“, LRT.lt, 2020.06.13
