Maironio lietuvių literatūros muziejus
Pravėrus Maironio buto duris, suskamba kanklės ir pasigirsta kompozitoriaus Juozo Naujalio ir Maironio dainos „Lietuva brangi“ melodija. Dailūs senoviniai baldai, raudono aksomo sofos, spintos pilnos retų knygų, puošnūs laikrodžiai, skulptūros, paveikslai ir pats Maironis, žvelgiantis iš portretų, pasitinka lankytoją kaip mylimą ir laukiamą svečią savo memorialiniame bute. Didžiąją poeto svetainę puošia dailininko Tado Daugirdo tapyti ornamentai, Darbo kambarį Art Deco stiliaus piešiniai, Raudonąją svetainę – ankstyvojo rokoko stiliaus dekoras. Į šiuos rūmus pusamžis poetas parvyko gyventi iš Peterburgo, kur 15 metų profesoriavo Katalikų dvasinėje akademijoje. Nusipirkęs ir suremontavęs šį pastatą Maironis jau 1909 m. rudenį apsigyveno antrojo aukšto aštuoniuose kambariuose. Dalį baldų ir meno kūrinių parsivežė iš Peterburgo, dalį įsigijo iš vietinių meistrų. Bendravo su dailininkais, pirko iš jų paveikslus ir skulptūras, užsisakė vertingas pasaulinio garso menininkų kopijas. Kartu su Maironiu gyveno ir jo sesuo Marcelė Mačiulytė, kuri talentingąjį brolį globojo, kad buitis netrukdytų kūrybai. Jiedu leido į mokslus jauniausios sesers Kotrynos vaikus. Dėdės namuose kurį laiką gyveno seserėnai ir seserėčios. Pasakojama, kad Maironio namuose buvo linksmas šurmulys, nes jaunieji giminaičiai mėgo darinėti prieškambario duris ir klausytis, kaip skamba kanklės. Šiuose namuose Poetas gyveno iki mirties. Rašydavo ankstyvą rytą, kai kambarį nutvieksdavo saulė. Sėdėdavo pasirėmęs ranka, žvelgdavo pro langą į Rotušės aikštę, taisydavo gimusį posmą. Čia gyvendamas parašė puikių eilėraščių, balades „Čičinskas“ bei „Jūratė ir Kastytis“, istorinių dramų trilogiją „Kęstučio mirtis“, „Vytautas pas kryžiuočius“, „Didysis Vytautas – karalius“, taip pat literatūros ir istorijos mokslo darbų. Poeto namuose lankydavosi menininkai, dvasininkai, studentai, giminaičiai. Archyve saugoma keli šimtai vizitinių kortelių su šiltais linkėjimais, kvietimų į įvairius renginius, koncertus, parodas, medelių sodinimo šventes. Rūmai, kuriuose 1936 m. įkurtas muziejus, pastatyti XVIII amžiaus viduryje ant trijų gotikinių XVI amžiaus namų rūsių pamatų. Po 1812 metų karo šiame name buvo ligoninė. Malšinant 1863–1864 metų sukilimą, čia veikė karo lauko teismas. Manoma, kad rūsiuose kalintas ir myriop nuteistas vienas iš sukilimo vadų – kunigas Antanas Mackevičius. Maironiui gyvenant šiuose namuose, pirmame aukšte buvo įsikūrusi knygų leidykla „Sakalas“, dailiųjų amatų mokykla, pirmoji Kaune viešoji lietuviška biblioteka ir skaitykla, nemažai kitų kultūros organizacijų.
