Maironis – naujosios lietuvių poezijos pradininkas, tautinio atgimimo dainius. Jo poezija darė didžiulę įtaka kitiems rašytojams, o jo kūrybos stilius lietuvių literatūroje įvardinamas kaip maironinė mokykla.

Jonas Mačiulis (dokumentuose Maciulevičius) gimė 1862 m. Pasandravio dvare, o augo netolimame Bernotų kaime (Šiluvos vls., Raseinių apskr.) Jo tėvai buvo laisvi valstiečiai, palaikę artimus ryšius su sulenkėjusiais bajorais. Mokslo pradžią J. Mačiulis gavo iš tėvo, pusmetį mokėsi Betygalos mokykloje. 1873 m. J. Mačiulis įstojo į Kauno gimnazijos parengiamąją klasę. Šeštoje klasėje pradėjo rašyti eilėraščius lenkiškai. Baigęs gimnaziją, 1883 m. įstojo į Kijevo universitetą studijuoti literatūros. Po metų, atsižvelgdamas į tėvų norą, 1884 m. įstojo į Kauno dvasinę seminariją. Baigęs seminariją, 1888–1892 m. mokslus tęsė Peterburgo Imperatoriškoje Romos katalikų dvasinėje akademijoje. 1891 m. J. Mačiulis gavo teologijos kandidato laipsnį, buvo įšventintas į kunigus, pirmą kartą savo kūrinius pasirašė Maironio slapyvardžiu. 1892 m. jam buvo suteiktas teologijos magistro laipsnis. 1892–1894 m. Kauno kunigų seminarijoje dėstė moralinę teologiją, o 1894–1909 m. profesoriavo Peterburgo dvasinėje akademijoje. Tai patys gražiausi ir kūrybiškiausi J. Mačiulio gyvenimo metai. Šiuo laikotarpiu jis parašė pačius stipriausius savo kūrinius. 1903 m. Jonui Mačiuliui suteiktas teologijos daktaro laipsnis. 1909 m. dvasininkas grįžo į Kauną ir buvo paskirtas Kauno kunigų seminarijos rektoriumi. Šiose pareigose J.Mačiulis išbuvo iki mirties. Jonas Mačiulis-Maironis mirė 1932 m. birželio 28 d., palaidotas Kaune.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Išsiųsti idėją