Kūrybingiausias poeto Jono Mačiulio Maironio laikas – studijos Peterburgo Romos katalikų dvasinėje akademijoje (1888–1892) ir dveji darbo metai dėstant Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune. Studijų metais spaudoje pasirodė nemažai J. Mačiulio eilėraščių, gimsta poema „Tarp skausmų į garbę“. 1994 metais dvasininkas paskirtas Peterburgo dvasinės akademijos profesoriumi. Tai lemtingi metai Maironio kūrybinėje biografijoje: išleidžiama poema „Tarp skausmų į garbę“, pasirašyta St. Garnio slapyvardžiu, bei dar Kaune parengtas spaudai poezijos rinkinys „Pavasario balsai“. 1904 m. išspausdinama poema lenkų kalba „Z nad Biruty“, sukurta dar XIX a. pabaigoje. Naują, 1905 metų, „Pavasario balsų“ leidimą poetas papildė keletu naujų eilėraščių. 1907 m. skaitytojus pasiekė „Jaunoji Lietuva“ – kūrinys, išaugęs iš perdirbtos ir gerokai papildytos poemos „Tarp skausmų į garbę“. 1909 m. kunigas grįžo į Kauną, nes buvo paskirtas dirbti Kauno kunigų seminarijos rektoriumi. Lenkakalbiams Lietuvos bajorams Maironis paskyrė dar vieną kūrinį, didaktinę-satyrinę poemą „Raseinių Magdė“, išleistą jau Kaune 1909 metais. Jau Nepriklausomoje Lietuvoje, 1920 metais metais atskiru leidinuku išleista poema „Mūsų vargai“ – XX a. pradžios lietuvių visuomeninio, politinio gyvenimo kronika. Ją poetas rašė Pirmojo pasaulinio karo metais, kai kartu su Kauno kunigų seminarija, kaip jos rektorius, persikelia į Vašuokėnus, o ją uždarius 1915-1918 metais gyveno ir kūrė Krekenavoje. XX a. trečiame dešimtmetyje poetas ėmėsi rašyti istorines dramas: „Kęstučio mirtis“, „Vytautas pas kryžiuočius“, „Didysis Vytautas – karalius“, kuriose siekė perteikti lietuvių tautos istorinio likimo dramatiškumą. 1926 m. Maironis savo lėšomis pradėjo leisti „Raštų“ penkiatomį, apimantį didžiąją kūrybos dalį, daug ką redagavo, taisė.
Maironiui esant gyvam, jo pagrindinis ir vienintelis eilėraščių rinkinys Pavasario balsai buvo išleistas penkis kartus: 1895, 1905, 1913, 1920 m. kaip atskiros knygos ir 1927 m. kaip „Raštų“ I tomas. Šie leidimai tarpusavyje smarkiai skyrėsi – papildyti naujais kūriniais, kito eilėraščių atranka, jų kompozicija, atskiri eilėraščiai buvo redaguojami, kai kurie smarkiai. Kiekvienas leistas Maironio „Pavasario balsų“ leidimas – tarsi atskira istorija, atskleidžianti ypatingus poeto gyvenimo tarpsnius.
Pirmą kartą į Šveicariją kunigas Jonas Mačiulis atvyko 1894 m., o 1907 m. ten užbaigė poemą „Jaunoji Lietuva“ – kūrinį, išaugusį iš perdirbtos ir gerokai papildytos poemos „Tarp skausmų į garbę“. Ilgą laiką nebuvo žinoma, kurioje vietoje buvo sukurta garsi poema. Dabar jau tapo aišku – Megenas, keturi kilometrai už Liucernos. Tereikėjo atsiversti sukurtos poemos pabaigą. Joje parašyta: „Pabaigiau Villa St. Charles Šveicarijoje 25 d. liepos 1907 m.“ Šveicarijos lietuvių pastangomis 2007 m. prie istorinės vilos koplyčios sienos pritvirtinta atminimo lenta, menanti lietuvių tautos dainiaus šioje vietoje sukurtą poemą „Jaunoji Lietuva“.
Jonas Mačiulis Maironis 1926–1930 m. savo lėšomis išleido „Raštų“ penkiatomį, apimantį didžiąją kūrybos dalį. Dar 1926 metais išleisti II-asis (Epas: poemos – Jaunoji Lietuva ; Raseinių Magdė ; Mūsų vargai ; Z nad Birut), IV-asis (Lietuvos praeitis ) ir V-asis (Trumpa visuotinės literatūros istorija) tomai. Rengdamas „Raštus“, Maironis iš naujo peržiūrėjo visą savo poeziją ir ją sudėjo į „Raštų“ I-ąjį tomą „Lyrika“. Skaitytojus leidinys pasiekė 1927 metais. Dar po trejų metų išleistas ir paskutinis V-asis tomas – Dramatiški veikalai: „Kame išganymas“; „Nelaimingos Dangutės vestuvės“; „Kęstučio mirtis“; „Vytautas pas kryžiuočius“; „Didysis Vytautas – karalius“.
1909 m. išėjo nauja rašytojo knygelė -„Raseinių Magdė (poematas ir smulkmenos)“. Ji susilaukė labai įvairių vertinimų. Vaižgantas ją laikė savotišku „Jaunosios Lietuvos“ tęsiniu.
Maironio baladėje „Jūratė ir Kastytis“ įprasmintas archajinis žmogaus ir gamtos santykis, atskleistas per mitinius vaizdinius. Baladę „Jūratė ir Kastytis“ Maironis sukūrė perskaitęs A. Jucevičiaus užrašytą legendą apie jūros deivės ir žemės sūnaus meilę. Romantinės istorijos įkvėptas sueiliavo baladę. Baladės siužetas kūrėjus ir klausytojus jaudina iki šiol.
Kiti leidiniai
