Dabartinė Maironio tėviškės sodybos struktūra susiformavo XX a. trečiame dešimtyje. 1915-aisiais, Pirmojo pasaulinio karo metu, patrankų sviediniai Mačiulių sodybą sunaikino. Atkurdamas sodybą Maironio sesers Kotrynos Lipčienės vyras ūkinį kiemą paliko pirminėje vietoje – tvartas buvo atstatytas ir praplėstas, klojimas suręstas naujas. Tuo tarpu gerasis kiemas įkurtas naujoje vietoje, į vakarus nuo ūkinio, už buvusios sodybvietės ribos. Naujame kieme suręstas namas, prie namo iškastas šulinys. 1930 metais sodybos paveldėtojas Kaminskas gerajame kieme pastatė svirną. netoli tvarto surentė kiaulidę. Kitų statinių neliko. Dabar sodybą prižiūri Raseinių krašto istorijos muziejus – name įrengta Maironio tėviškės ekspozicija, svirne vyksta renginiai, svirno palėpėje lankytojų laukia netikėta projekcija į praeitį, kiaulidė naudojama kaip pagalbinės patalpos.
Poeto Maironio sesers Kotrynos šeimos gyvenamasis namas Marijos Maloningosios globoje. Sudegus senajai Mačiulių sodybai Lipčiai parsivežė iš Didžkaimio seną namą, Bernotuos jį naujai surentė, kad turėtų kur gyventi. Gerąjame gale duris, tradiciškai šviesiausioje patalpos vietoje stovi ilgas stalas, staliaus darbo kėdės, virš jų ant sienos Paties Jono Mačiulio bei jo tėvų portretai. Netoli „gerojo kampo“ prie „šliobankės“ stovi stačiakampis stalelis, prie kurio, parvažiavęs į Bernotus, Maironis sėdėdavo ir rašydavo, bei jo paties iš medžio pasidirbdinta rašalinė. Greta lovos, kuriose įprastai miegodavo tėvai. Šeimynos gale vykdavo įprastas kasdienis gyvenimas…