Maironio gimtinė – Pasandravio dvaro sodyba. Čia prabėgo keli poeto vaikystės metai, čia formavosi pirmieji gamtos ir pasaulio pažinimo įspūdžiai. Apie 1860 m. Pasandravio dvaro paveldėtojai Astrauskai už skolas ūkininkui Aleksandrui Mačiuliui, poeto tėvui, keleriems metams perleido Pasandravio dvarą. Čia 1862 m. lapkričio 2 d. Aleksandrui ir Onai Mačiuliams gimė sūnus Jonas – būsimasis poetas. Mačiuliai Pasandravyje gyveno iki 1865 m. Iš mokslų grįžus Pasandravio dvaro paveldėtojui P. Astrauskui, Mačiuliai vėl persikėlė gyventi į Bernotus.

Pasandravio dvarvietė įrėminta iš vienos pusės Sandravos upelio vingiu, o iš kitos – miškeliu su savaime medžiais apaugusiu parku. Kiemą puošė didelis apvalus gėlynas – būdingiausias kiekvienos dvaro sodybos elementas. Pasandravio dvaro rūmai buvo nesudėtingo plano namas, dviejų galų, su priemene centre. Dvarelio sodyboje poeto laikus mena pavalkinė ir šulinys.

Pasandravio dvaro rūmai buvo nesudėtingo plano namas, dviejų galų, su priemene centre. Manoma, kad čia galėjo būti tik 5–6 gyvenamieji kambariai. Rūmų pastatą puošė keturios kolonos, klasicistiniai langų sandrikai ir karnizas. Rūmai buvo statyti apie 1835 m. Dvarelis per šimtą metų, eidamas iš rankų į rankas, menkai prižiūrimas, visiškai sunyko;  išliko tik poeto gimtojo dvarelio pamatai. 2019 m. ant pamatų įkurdinta meninė instaliacija atkuria prarasto dvaro viziją. Pagal archyvuose surinktus ikonografinius dokumentus unikaliai atkurtas tikslus gimtojo Maironio dvaro pastato kontūras.

Dvarelio sodyboje poeto laikus mena ir svirtinis šulinys su įspūdingo dydžio akmeniniu rentiniu, XIX a. akmens mūro pavalkinė. Meninių video projekcijų pagalba svirne „atgimsta“ susimąstęs Maironis, pažvelgus į šulinį – jo poezijos posmai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Išsiųsti idėją