„Neįmantrios jos buvo, nes gyveno tremtyje, svetimame krašte, kęsdami nepriteklius. Meilė visagalė – tremtyje susituokė tūkstančiai lietuvių porų. Susimaišė žemaičiai, aukštaičiai, dzūkai, suvalkiečiai. Kurdavosi ir mišrios šeimos su visų ten buvusių tautybių asmenimis. Tuokdavosi metrikacijos biuruose, esant galimybei, santuokos sakramentą suteikdavo kunigai. Žinoma, jaunieji puošdavosi pagal išgales. Dažniausiai jaunoji rengdavosi baltu apdaru, kartais ir marga suknele, o jaunikis tamsiu kostiumu. Pamergės puošdavosi tautiniais ir kitokiais rūbais.“
Iš straipsnio Sabina Vinciūnienė „Kokios lietuvių vestuvės vykdavo tremtyje“, 2020-06-14