Maironis – naujosios lietuvių poezijos pradininkas, tautinio atgimimo dainius. Jo poezija darė didžiulę įtaka kitiems rašytojams, o jo kūrybos stilius lietuvių literatūroje įvardinamas kaip maironinė mokykla. Jonas Mačiulis (dokumentuose Maciulevičius) gimė 1862 m. Pasandravio dvare, o augo netolimame Bernotų kaime (Šiluvos vls., Raseinių apskr.) Jo tėvai buvo laisvi valstiečiai, palaikę artimus ryšius su sulenkėjusiais bajorais.…

Maironio gimtinė – Pasandravio dvaro sodyba. Čia prabėgo keli poeto vaikystės metai, čia formavosi pirmieji gamtos ir pasaulio pažinimo įspūdžiai. Apie 1860 m. Pasandravio dvaro paveldėtojai Astrauskai už skolas ūkininkui Aleksandrui Mačiuliui, poeto tėvui, keleriems metams perleido Pasandravio dvarą. Čia 1862 m. lapkričio 2 d. Aleksandrui ir Onai Mačiuliams gimė sūnus Jonas – būsimasis poetas.…

Bernotai – Jono Mačiulio-Maironio tėvų ūkis, kuriame poetas praleido vaikystę, čia lankydavosi brandžiame amžiuje. Ūkiui priklausė 45 ha žemės, 19 ha miško Vienkieminė sodyba užėmė beveik stačiakampį, pietrytiniame kampe nusklembtu kampu, sklypą. Į ją iš vieškelio atsišakojo įvažiavimo keliukas, kuris sodybos viduryje stačiu kampu suko į vakarus – į ūkinę sodybos dalį. Kelio susikirtimą su…

Dabartinė Maironio tėviškės sodybos struktūra susiformavo XX a. trečiame dešimtyje. 1915-aisiais, Pirmojo pasaulinio karo metu, patrankų sviediniai Mačiulių sodybą sunaikino. Atkurdamas sodybą Maironio sesers Kotrynos Lipčienės vyras ūkinį kiemą paliko pirminėje vietoje – tvartas buvo atstatytas ir praplėstas, klojimas suręstas naujas. Tuo tarpu gerasis kiemas įkurtas naujoje vietoje, į vakarus nuo ūkinio, už buvusios sodybvietės…

Ramiausia ir lankytojų retokai trikdoma vieta – senosios kaimo, ar buvusio dvaro kainaitės. Paslaptingos, apgobtos senais medžiais, įrėmintos Sandravos upelio vaga, magiškai apjuostos apsamanojusių akmenų žiedu. Dar išlike keletas kapaviečių, kur lenkiškai įrašytos Astrauskų, buvusių Pasandravio dvaro savininkų, pavardės. Kapinaitės pristatomos kaip 1863 metų sukilimo dalyvių kapinaitės. Gal todėl, kad vieno obelisko įrašas liudija: Aleksandras…

Ąžuolų alėja – dviejų sodybų Pasandravio Maironio gimtinės ir Bernotų Maironio tėviškės jungtis. Ąžuolai čia pradėti sodinti, minint poeto 125-ąsias gimimo metines 1987 m., papildant alėją kas penkerius jubiliejinius poeto metus. Dabar alėjoje auga apie 155 medžius. Eidami beržų takeliu prie Luknės, medžių paunksmėje rasime šaltinėlį, kurį ypač mėgo Maironis – eidavo pasisemti vandens arbatai,…

Pasandravio ir Bernotų sodybas, aplinką, takus puošia Lietuvos tautodailininkų sukurti ir Maironio gimtinei padovanoti unikalūs kryžiai ir koplytėlės. 1990 m pabaigoje kilo idėja  Pasandravio istorinį draustinį „apgyvendinti“ kryžiais ir koplytstulpiais su šventųjų atvaizdais. Muziejaus direktorė Birutė Kulpinskaitė ir Lietuvių liaudies kultūros centro tautodailės skyriaus vyr. mokslinė bendradarbė Alė Počiulpaitė ėmėsi šią idėją įgyvendinti. Dar 1990…

Maironio lietuvių literatūros muziejus Pravėrus Maironio buto duris, suskamba kanklės ir pasigirsta kompozitoriaus Juozo Naujalio ir Maironio dainos „Lietuva brangi“ melodija. Dailūs senoviniai baldai, raudono aksomo sofos, spintos pilnos retų knygų, puošnūs laikrodžiai, skulptūros, paveikslai ir pats Maironis, žvelgiantis iš portretų, pasitinka lankytoją kaip mylimą ir laukiamą svečią savo memorialiniame bute. Didžiąją poeto svetainę puošia…

Kūrybingiausias poeto Jono Mačiulio Maironio laikas – studijos Peterburgo Romos katalikų dvasinėje akademijoje (1888–1892) ir dveji darbo metai dėstant Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune. Studijų metais spaudoje pasirodė nemažai J. Mačiulio eilėraščių, gimsta poema „Tarp skausmų į garbę“. 1994 metais dvasininkas paskirtas Peterburgo dvasinės akademijos profesoriumi. Tai lemtingi metai Maironio kūrybinėje biografijoje: išleidžiama poema „Tarp skausmų…

Paveikslų galerija „Dovana Maironiui“   Respublikinė tautodailės paroda-konkursas „Tu, jo numylėta Tėvynė!“, skirtas Maironio atminimui, tapo gražia tradicija. Kas penkeri metai į Raseinių krašto istorijos muziejų sukviečiami respublikos tautodailininkai su darbais Maironio tema. 1997-aisiais, minint poeto 135-ąsias gimimo metines, tokia paroda-konkursas surengtas pirmą kartą. Nuo tada jubiliejiniais Maironio metais rugsėjo mėnesį į muziejų užsukę lankytojai…